Grįžimas į realybę. Tęsiam kovą su anoreksija

Ir štai – grįžau namo! Prabėgo lygiai 6 savaitės valgymo sutrikimų centre Vilniuje (54 dienos darbo su savimi dienos stacionare + skyriuje), kur ne tik daug valgiau, bet ir geriau pažinau save, atradau naujų požiūrio kampų, sužinojau, išmokau, patobulėjau, paaugau. Daug naudingų dalykų, kuriuos dabar taikysiu kasdieniame gyvenime. Šis centras buvo ta vienintelė tokia vieta, kurioje nebuvo smerkimo. Ta vieta, kurioje buvo supratingumas, palaikymas ir pagalba. Tikrai to pasiilgsiu! 🙂 Nuo mano pirmojo apsilankymo kovo pradžioje buvo daug emocijų, daug jausmų, daug visko. Dar daugiau visko laukia ateityje, nes life goes on!

Nuoširdžiausias AČIŪ visiems ten sutiktiems žmonėms! Ačiū super komandai, kurie yra ne tik savo sričių profesionalai, bet ir nuostabūs žmonės! Ačiū bendražygiams, kurie kasdien buvo įkvėpimas nesustoti, judėti į priekį! Jūsų drąsa, stojus kovai prieš ligą, optimizmas ir panaši patirtis padėjo lengviau išbūti, kai, atrodė, išbūti nebeįmanoma. Man buvo garbė jus visus sutikti ir daugiau ar mažiau pažinti! ❤ Laikykitės, nepasiduokit, nes jūs stipresni nei liga!

Nors man kalbėti apie visišką pasveikimą dar anksti, dar laukia labai ilgas ir kantrybės reikalaujantis kelias, bet planuoju apie tai ir toliau rašyti, dalintis savo istorija bei pasiekimais. Po pirmojo post’o apie tai, kad sergu netipine nervine anoreksija, sulaukiau ne tik daug pažįstamų (ir nepažįstamų) žmonių palaikymo, bet ir kai kurių kitų žmonių susirūpinimo jų pačių sveikata. Žinokit, kad pradėti gyventi kokybiškiau ir geriau – niekada nevėlu! Ir toliau noriu padėti ne tik sau, bet ir kitiems, nes puikiai suprantu, ką reiškia turėti tokią ligą, apie kurią daugelis žino ir supranta dar tiek mažai (arba, deja, klaidingai). Rašysiu tiems, kurie nori sužinoti daugiau apie tai, rašysiu tiems, kurie nori tai suprasti geriau, rašysiu tiems, kuriems išbūti ir kovoti su liga pasidarys per sunku. Nesitikiu būti jūsų įkvėpimo šaltiniu, tačiau noriu, kad niekada nesijaustumėt vieni ir vieniši. Ir niekada nesustokite – ši klastinga liga neverta atimti iš jūsų laimingo ir kokybiško gyvenimo ar net gyvybės.

Nuoširdžiai džiaugiuosi už tuos, kurie išdrįsta sau pripažinti ligą ir stoja į kovą su ja, nes, blemba, kovoti yra tikrai sunku.

Būkit sveiki, būkit laimingi, rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais! O aš einu toliau mėgautis įvairiu maistu, kurio pasigedau ligoninėje 🙂

Emilis