Nervinė anoreksija – linkiu niekada to nepatirti ir nesuprasti

Žmonės jau seniai man pirštais baksnoja ir kartoja, koks aš kūdas. Tiek pat seniai aš juos (ir save patį) įtikinėju, jog aš „tiesiog esu kūdas, nes tokie mano genai; aš niekada nebuvau stambesnis ir mano kaulai  tiesiog yra nestori“. Daug įtikinamo melo sau ir kitiems būta nuo paauglystės. Net ir tada, kai kolegė dar kartą pirštu pabaksnojo ir bandė man paaiškinti, jog mano KMI yra per mažas ir aš turiu valgymo sutrikimų – juokiausi ir toliau teisinausi, jog „aš tiesiog esu kūdas, mano tokie genai“. Šiandien, beje, aš jai esu nuoširdžiai dėkingas už tai, kad tada sukėlė tokią minčių audrą mano galvoje. Vėliau, įdomumo dėlei, internete susiradau KMI skaičiuoklę ir išsiaiškinau, jog 15,7 KMI yra gerokai per mažas.

Tos mintys nebeišėjo iš galvos, todėl šių, 2017-ųjų, vasario 12 dieną rašiau apie tai, ką reiškia būti nestoru: lieknų žmonių problemas. Tada nuo dūšios supyliau tekstą, kaip aš jaučiuosi jau ne vienerius metus, kaip sunerimau dėl -5 kg (tada tesvėriau 55 kg!) ir kaip ėmiausi kažkokių veiksmų. Tie veiksmai buvo paprasti – apsilankiau pas šeimos gydytoją, po to pas dietologę, galiausiai – tyriausi skydliaukę. Taip ir likau nieko nepešęs – su skydliauke viskas gerai, o dietologė sudarė puikų ir labai išsamų mitybos planą (už ką jai labai dėkoju, nes 14 puslapių informacijos yra šis tas :)). Tik, va, kaip nuo vieno ar kelių valgymų (kartais – tiesiog, užkandžių) pereiti prie 5 per dieną? Man tai atrodė mission impossible, nors tikrai stengiausi ir gerokai padidinau maisto kiekį per parą nuo to, kurį buvau įpratęs valgyti.

Nutolkim nuo kilogramų ir kūdo kūno sudėjimo. Tokie simptomai, kaip dažnas galvos skausmas, vidiniai šalčio drebuliai, kratantys it elektra, iš niekur nieko atsiradęs irzlumas, kylantis pyktis ar liūdesys, dirglumas bet kokiems garsams, nesugebėjimas priimti sprendimų, nesupratimas, ko nori gyvenime ir kodėl nesijauti laimingas, kai, atrodo, viskas taip neblogai sekasi, sutrikęs miego ritmas ir nemigos naktys, kaskart pavalgius pilvo pūtimas ir skrandžio tempimas, nesugebėjiams išbūti su stipriomis emocijomis ir reagavimas į jas vienu įprastu būdu – nevalgymu. Taip, toks buvo mano gyvenimas. Deja, daugiau nei vienerius metus. Visa tai keitė ne tik mano kūną ir jausmus, bet ir asmenybę – vietoje linksmo, gyvenimu besidžiaugiančio, galimybes priimančio, tikslų siekiančio jauno žmogaus dariausi vis uždaresnis, tingesnis, liūdnesnis, depresyvesnis, vis dažniau norėjau tiesiog gulėti ar miegoti, nes visada viskam trūko jėgų. Tiesa, išbūti su savo jausmais ir emocijom kartais būdavo taip sunku, jog rinkdavausi labai stiprius vakarėlius ir stengdavausi „nieko nebejausti“, o kitą dieną tiesiog pramiegoti ar lovoje pragulėti. Ar tai padėjo? Deja, bet ne. Emocijos ir jausmai niekur nedingdavo, kartais – dar labiau sustiprėdavo, o visa šita puokštė problemų tik dar labiau stiprėjo (atsirado ir daug kitų nemalonių patirčių ir potyrių) bei toliau tempė mane žemyn.

Kovo 7 dieną prisiminsiu dar ilgai. Tądien man buvo diagnozuota netipinė nervinė anoreksija. Taip, ta skambi liga, apie kurią nors kažką esam girdėję mes visi, bet stereotipiškai tai nurašom tik jaunoms, mados pasaulio geidžiančioms merginoms. Ilgai po to dar maišėsi ir virė įvairūs jausmai – buvo juokinga, nepripažinau to, po to buvo graudu, kilo nerimas ir noras atsiriboti nuo žmonių. Vieną dieną nesupratau, kaip tai rimta ir kaip iš tikrųjų tą reikia sau pripažinti, vėl lindo įprastas melas galvon „tu tiesiog esi kūdas, tokie tavo genai“, o kitą – mąsčiau apie tai, kiek, galbūt, nedaug trūksta iki vidaus organų atrofijos ar net… mirties. Tos dienos keitė viena kitą taip pat, kaip ir keitėsi mano emocijos bei suvokimai.

Ir štai šiandien jau daugiau nei 10 savaičių (iš kurių – 46 dienos) darbo su savimi. Vis arčiau geresnio, kokybiškesnio ir laisvesnio gyvenimo.

Valgau 4 kartus per dieną + 2 papildomi užkandžiai + geriu du spec. gėrimus po 300 kcal. Visa tai tam, kad mano kūnas atsigautų. Visa tai tam, kad lipčiau iš savo ligos. Įsivaizduokit, koks jausmas niekada nesijausti alkanu, priešingai – net ir jaučiant sotumą, išpūstą pilvą ir skrandžio tempimą – vėl valgyti. Ir taip diena po dienos. Kasdien. Taip, tai iš tikrųjų vargina ir išbūti su tuo yra beproto sunku. Bet tai yra dalis gydymo, tad viskas, ką turiu daryti – apsišarvuoti kantrybe ir, tiesiog, išbūti.

Pagaliau pradedu jausti pagerėjimą, todėl išdrįsau apie tai parašyti. Žinau, kad tai – tik pradžia, tik žengtas vienas didelis žingsnis ir manęs laukia dar labai ilgas kelias link pasveikimo. Tiksliau, kova su anoreksija tik prasidėjo – laukia dar ilgas ir nelengvas kelias.

Priimkit šį įrašą kaip minčių audros sukėlimą jums ar tiems, kuriuos įtariat turint valgymo sutrikimą. Valgymo sutrikimais sergantys žmonės (patys to nenorėdami) tampa labai gerais melagiais sau ir kitiems. Jei turit įtarimą, jog jūsų aplinkoje yra valgymo sutrikimų (nervinės anoreksijos, bulimijos ar persivalgymų) turinčių žmonių – pasidalinkit su jais šiuo įrašu, pasiūlykit pasidomėti apie tai daugiau, pasitikrinti KMI internete, pasikalbėti apie tai su šeimos gydytoju. Tikrai nėra lengva sau pripažinti ligą ir pradėti su ja kovoti, tačiau galbūt būtent jūs padėsite kažkam pasveikti ar net išgelbėsit gyvybę.

Jaučiu neapsakomą dėkingumą visiems, kurie nuo pat pradžių yra šalia ir mane palaiko – šeimai, draugams, kolegoms, kitiems pacientams, gydytojų ir personalo komandai. Jūsų nuoširdus palaikymas man labai svarbus! ❤ Aš žinau, kad dauguma tų žmonių nesupranta ir nesupras, ką reiškia sirgti tokia liga, bet aš nuoširdžiai ir linkiu niekam to nepatirti ir nesuprasti.

Tęsiu savo sveikimo kelionę ir planuoju daugiau parašyti ateityje šia tema.

Linkėjimai,
Emilis

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.